Sportinė Oreivystė

Oro balionų sportas – ekstremalus sportas. Oro balionas arba tiesiog balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. 1783 pasaulis pirmą kartą išvydo į padangę pakilusį karšto oro balioną iš popieriaus ir pripildytą dūmų bei karšto oro, kurio autoriais tapo prancūzai broliai Montgolfier.

Yra trys pagrindiniai balionų tipai:

– karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas.

– dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą.

– Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.

Esminis oro balionų sporto aspektas yra tikslumas – piloto sugebėjimas atskristi ten kur jie nori, o ne kur nuneša vėjas.

Balionai yra nevairuojami ir yra priklausomi nuo vėjo stiprumo bei krypties.

Tačiau vėjo stiprumas ir jo kryptis nėra pastovūs. Skirtingame aukštyje vėjas pučia nevienodomis kryptimis bei stiprumu. Dėl to pilotai keisdami aukštį gali vairuoti orlaivius (orlaivio aukštis gali būti kontroliuojamas labai tiksliai). Šiaurės pusrutulyje vėjas kylant dažniausiai sukasi į dešinę ir stiprėja.

Oro balionų varžybos susideda iš užduočių-tikslų į kuriuos reikia atskristi. Skrydžio metu dažnai reikia atlikti daugiau nei vieną užduotį. Užduoties metu dažniausiai reikia atskristi iki nurodyto tikslo pavėjui. Arčiausiai tikslo priskridęs pilotas laimi užduotį. Dažniausiai tikslas būna pažymėtas kryžiumi iš balto audeklo, ištiesto pievoje. Į kryžiaus centrą metamas specialus žymeklis – specialus kaspinas su svareliu (maišeliu  su plastiko granulėmis). Arčiausiai kryžiaus centro nukritęs žymeklis rodo užduoties laimėtoją.

Yra daug įvairių užduočių oro balionams (dalis pateikta žemiau), teisėjo meistriškumas yra duoti jas tokias, kad atitiktų to skrydžio meteorologines sąlygas. Besikeičianti vėjo kryptis, kiti kintamieji gali reikšti labai daug.

Dėl šios priežasties prieš kiekvieną skrydį rengiamas susirinkimas, kurio metu duodamos užduotys, paskutinė smulki meteorologinė informacija su vėjo kryptimis, stiprumu skirtinguose aukščiuose. Kuo daugiau užduočių užduodama vieno skrydžio metu, tuo sudėtingiau jas atlikti ir tuo geriau išryškinama oreivių meistrystė.

Gavę užduotis, pilotai planuoja skrydį, rengia strategiją. Kai kuriems skrydžiams nėra reikalinga daug planuoti –  užtenka įvertinti vėjo kryptis bei stiprumus. Tačiau sudėtingesniems skrydžiams reikia gerokai pasukti galvą – prognozuoti kaip kis vėjas, pasirinkti pakilimo vietą ir t.t. Neteisingi sprendimai prieš pirmąją rungtį gali sąlygoti viso skrydžio nesėkmingą rezultatą.

Užduotyje nurodomas pakilimo laiko intervalas, siekiant užtikrinti, kad balionai kiltų apytikriai vienodomis sąlygomis. Pakilimo strategija gali įtakoti galutinį rezultatą –  ar pakilti greitai, kol nepakito vėjas, ar palaukti ir pažiūrėti kaip jis kis. Taip pat galima luktelėti, kol pakils kiti balionai ir remiantis jų skridimo kryptimi priimti sprendimą dėl pakilimo vietos.

Skrydžio metu pilotas turi reguliuoti baliono aukštį, skrydžio kryptis, sekti dabartines koordinates, atstumą ir reikalingą kryptį iki tikslo, laiką. Taip pat reikia stebėti kitus aplinkui skrendančius balionus.

Priartėjus prie tikslo reikia tiksliai valdyti balioną. Žymekliai, su 70g maišeliu (dažniausiai pripildytu plastmasės granulių) bei ilga ‘uodega’ metami į tikslą. Žymeklio kritimo trajektoriją stipriai įtakoja vėjo kryptis ir stiprumas, todėl metant jį iš aukštai reikia tiksliai numatyti kur jis nukris. Idealiu atveju, esant arti tikslo reikia būti kaip galima žemiau. Šiuolaikiniai oro balionų pilotai yra labai įgudę, ir kelių centimetrų rezultatas praskridus dešimt kilometrų nėra neįprasta.

1 lent. Keletas karšto oro balionų varžybų pavyzdžių

	Piloto pasirinktas tikslas (Pilot Declared Goal) Pilotai turi nurodyti tikslus prieš pakilimą. Dažniausiai tai būna sankryžos. Užduotis parodo piloto sugebėjimą numatyti vėjo kryptį, stiprumą ir atskristi į tikslą.
	Teisėjo nurodytas tikslas (Judge Declared Goal) Teisėjas nurodo tikslą prieš pakilimą (sankryža ar ‘kryžius’ pievoje). Balionai pakyla bendroje pakilimo aikštelėje ir bando numesti žymeklį kuo arčiau tikslo.
	Dvejonių valsas (Hesitation Waltz) Dvejonių valso užduotyje pilotas skrydžio metu turi pasirinkti vieną iš prieš startą teisėjo nurodytų tikslų. Piloto sprendimas priklauso nuo skrydžio metu vyraujančio vėjo.
	Atskridimas (Fly In) Užduoties metu pilotas pats pasirenka pakilimo vietą taip, kad atskristų į teisėjo nuropdytą tikslą, Pakilimo vieta turi būti ne arčiau nei užduotyje nurodytas minimalus atstumas nuo tikslo.
	(Fly On) Užduotis kai pilotas skrydžio metu pasirenka tikslą, esantį tarp minimalaus ir maksimalaus nurodyto atstumo nuo akstesnio tikslo. Pasirinkto tikslo  koordinatės užrašomos ant žymeklio išmetamo ankstesnėje užduotyje.
	Lapės medžioklė (Hare & Hounds) Užduoties metu teisėjo paskirtas balionas (lapė) pakyla, o po kelių/keliolikos minučių iš tos pačios vietos pakyla kiti balionai. Pirmasis balionas skrenda iš anksto numatytą trukmę ir nusileidęs padeda kryžių. Pirmąjį balioną sekantys balionai turi atkartoti pirmojo skrydžio trajektoriją, kad pataikytų į nusileidimo vietoje padėtą kryžių.
	Žemyn upe (Watership Down) Atskridimo ir lapės medžioklės kombinacija. Balionai turi atskristi į tikslą, iš kurio nurodytu laiku pakyla lapė. Varžybų dalyviai turi teisingai apskaičiuoti skrydį, kad pataikytų į tikslą, neatskristų anksčiau nei pakils lapė, bet ir ne per vėlai kad nematytų kur ji skrenda.

Tik XIX a. atsirado pirmieji pilotai, tiesa ne lietuviai, kurie oro balionais bandė pakilti į Lietuvos padangę. Šių laikų Lietuvos oro balionų sporto entuziastai savo veiklą pradėjo 1988. Tais pačiais metais jonavietis L. Simniška iš polietileno plėvelės pasigamino pirmąjį Lietuvos oro balioną ir juo kelioms minutėms pakilo į orą.

Birželio 11 d. pirmasis jų, pilotuojamas A. ir R. Maciulevičių, Molėtų rajono Balninkų apylinkėse pakilo į savarankišką skrydį. Ore prabuvę 55 minutes, nusileido už 11 km. Rugsėjo mėn. gausi Lietuvos oreivių grupė nuvyko į Lešne (Lenkijoje) vykusį Europos oro balionų čempionatą, kur pasirodė po čempionato surengtoje skraidymo fiestoje.

Oro balionų sportas pastebimai populiarėjo. 1989 Vilniuje ir Trakuose įvyko pirmosios Lietuvoje ir SSRS didelės tarptautinės varžybose, jose dalyvavo JAV, Japonijos, VFR, Šveicarijos, Suomijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Čekoslovakijos sportininkai. Du Lietuvos oreiviai debiutavo pasaulio čempionate. Deja, jų vietos nenustatytos.

1991 gegužės mėn. Rumšiškėse įvyko pirmasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo šeši Lietuvos oro balionai. Pirmuoju čempionu tapo G. Mockaitis. Nuo to laiko kasmet organizuojamas Lietuvos karšto oro balionų čempionatas įvairiuose šalies miestuose.

1992 lietuviai dalyvavo Europos čempionate, kur G. Mockaitis užėmė 50 v. Kitų Lietuvos oreivių E. Alūzo ir A. Stačiokaičio vietos nenustatytos. 1992 04 04 oreiviai L. Simniška ir A. Valovičius per 3 val. 50 min. nuskrido iš Vilniaus iki Tverečiaus (110 km). Šis skrydis  laikomas Lietuvos rekordu.

1995 G. Šurkus pasiekė aukščio (4600 m), tolio (320 km) ir trukmės (7 val.) rekordus.

1999 Austrijoje vykusiose pasaulio čempionate G. Šurkus pelnė bronzos medalį.

2003 Vilniuje vyko Europos karštų oro balionų čempionatas.

2006 09 16 V. Sviderskis ir A. Vengrys pasiekė 7212 m aukščio rekordą, kurį 11 27 pagerino V. Samarinas ir V. Vitkauskas pakildami į 10078 m aukštį.

2007 V. Samarinas ir. V. Vitkauskas pagerino nuotolio (350 km) ir trukmės (9 val. 23 min.) rekordus, kuriuos tais pačiais metais pagerino G. Šurkus ir A. Bartusevičius (559 km; 10 val. 20 min.).

2010 Alytuje įvyko Europos moterų oro balionų čempionatas, kurio globėja buvo LR Prezidentė D. Grybauskaitė.

2010 Birštone įvyko 18-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo 32 komandos iš penkių šalių. Be Lietuvos oreivių, čempionate varžėsi Vokietijos, Rusijos, Čekijos ir Latvijos atstovai. Absoliučiu čempionato nugalėtoju tapo R. Kostiuškevičius, kuris užėmė ir aukščiausią poziciją Pasaulio oreivių reitinge (POR) iš Lietuvos – 10 v. Antrosios vietos nugalėtoju tapo kaunietis G. Mockaitis (POR 68 pozicija). Trečiasis liko vilnietis V. Machnarylovas (POR 44 pozicija). 18-ojo Lietuvos karšto oro balionų čempionato metu buvo sudarytos moterų ir jaunių įskaitos. Tarp moterų nepralenkiama tapo vilnietė D. Rakauskaitė (POR 304 pozicija), antrosios vietos prizininke paskelbta klaipėdietė R. Narbūtė (POR 418 pozicija), trečiosios – latvė K. Vevere (POR 503 pozicija). Jaunių įskaitoje nugalėtoju tapo marijampolietis Rokas Kostiuškevičius (POR 444 pozicija), antroje vietoje liko alytiškis T. Lyčius (POR 553 pozicija), trečiojoje – šilutiškė G. Lukšaitė (POR 360 pozicija). Nepaisant permainingų pavasario orų ir vieno atšaukto skrydžio, čempionato metu oreiviai atliko keturis skrydžius ir keturiolika užduočių. Čempionatą organizavo Vilniaus oreivių asociacija ir Oreivių klubas Audenis.

2010 R. Kostiuškevičius dalyvavo Europos dirižablių čempionate Prancūzijoje, kur tapo vicečempionu.

Oreivių klubas Audenis ir Lietuvos aeroklubas 2012 03 18–24 Birštone organizavo tarptautinę FAI CIA (Tarptautinė aeronautikos federacija) konferenciją. Į ją atvyko virš 65 dalyvių iš daugiau kaip 25 pasaulio šalių. Tarptautinė aeronautikos federacija vienija daugelio šalių įvairių aviacijos sporto šakų atstovus. FAI CIA konferencija – tai svarbiausias metų renginys pasaulio oreivių tarpe. Jos metu analizuojami pasaulinės aviacijos federacijos reikalavimai ir standartai.

2 lent. Lietuvos oreiviai pasaulio čempionatuose

V., pavardė	Metai, miestas	Užimta vieta
G. Mockaitis ir A. Stačiokaitis G. Šurkus R. Komža	1993, Lorošetas (Liuksemburgas)	37 57 94
R. Mikelevičius V. Stankevičius R. Komža	1997, Saga (Japonija)	71 77 93
G. Šurkus V. Machnorylovas R. Mikelevičius	1999, Bad Valfersdorfas (Austrija)	3 13 56
V. Machnorylovas R. Kostiuškevičius R. Mikelevičius	2002, Šatleras (Prancūzija)	6 26 82
R. Kostiuškevičius V. Machnorylovas G. Mockaitis	2004, Meldura (Australija)	13 34 43
R. Kostiuškevičius V. Machnorylovas	2006, Japonija	7 49
G. Mockaitis R. Kostiuškevičius V. Machnorylovas T. Gegevičius	2007, Vokietija	7 9 10 14
R. Kostiuškevičius G. Mockaitis V. Machnorylovas	2008, Austrija	42 60 82
V. Sviderskis R. Kostiuškevičius V. Junevičius	2010, Debrecenas (Vengrija)	7 8 34
Ri. Kostiuškevičius Ro. Kostiuškevičius V. Sviderskis M. Lycius D. Rakauskaite	2012, Battle Creek, MI, USA	27 28 37 72 91
Ro. Kostiuškevičius L. Komža	2012 Marijampolė ( Jaunimo)	1 14
Ri. Kostiuškevičius Ro. Kostiuškevičius	2014, Rio Claro	5 9
A.Simonavičiūtė D. Rakauskaitė K. Sunaitienė R. Naujalienė	2014, Leszno, Lenkija (Moterų)	3 6 16 18
Ro. Kostiuškevičius L. Komža A. Simonavičiūtė	2014, Vichy, Prancūzija ( Jaunimo)	2 10 14
Ri. Kostiuškevičius Ro. Kostiuškevičius V. Sviderskis T. Gegevičius	2016, Saga, Japonija	2 10 39 42
A.Simonavičiūtė D. Rakauskaitė I. Šuopytė K. Sunaitienė M.Vaitulevičiūtė R. Naujalienė	2016, Birštonas ( Moterų)	5 6 10 22 23 32
Ro. Kostiuškevičius M. Vaitulevičiūtė M. Lyčius A. Mikelevičius	2016, Marijampolė ( Jaunimo)	1 20 22 26
Ro. Kostiuškevičius Ri. Kostiuškevičius T. Gegevičius V. Sviderskis L. Komža V. Kerdokas V. Junevičius	2018, Gross Siegharts, Austrija	13 26 27 44 65 78 91
A.Simonavičiūtė J. Romanovskaja M. Vaitulevičiūtė I. Šuopytė	2018 Naleszow, Lenkija (Moterų)	2 6 16 28
J. Čizius M. Lyčius M. Vaitulevičiūtė A. Mikelevic	2018, Wloclawek, (Jaunimo)	14 15 18 40

3 lent. Lietuvos oreiviai pasaulio sporto žaidynėse

V., pavardė	Metai, miestas	Užimta vieta
V. Machnorylovas G. Šurkus R. Mikelevičius	2001, Burgasas (Ispanija)	20 27 47
V. Sviderskis Ri. Kostiuškevičius Ro. Kostiuškevičius	2015, Dubajus, UAE	4 35 37

4 lent. Lietuvos oreiviai Europos čempionatuose

V., pavardė	Metai, miestas	Užimta vieta
R. Dagilis R. Mikelevičius	1998, Švedija	37 66
V. Machnorylovas R. Kostiuškevičius G. Mockaitis	2003, Vilnius	4 9 23
R. Kostiuškevičius G. Mockaitis V. Machnorylovas M. Lyčius R. Mikelevičius	2005, Budapeštas	7 26 46 77 81
R. Kostiuškevičius T. Gegevičius M. Lyčius V. Sviderskis R. Kasčiuškevičius V. Machnorylovas D. Rakauskaitė	2009, Besjeras (Prancūzija)	15 18 30 34 37 45 70
K. Sunaitienė G. Lukšaitė R. Naujalienė D. Rakauskaitė A. Kaušpėdaitė R. Narbutė J. Tūraitė	2010, Alytus (Moterų)	4 8 11 13 16 20 24
V. Sviderskis R. Kostiuškevičius R. Kosčiuškevičius V. Junevičius	2011, Ispanija	9 12 30 63
D. Rakauskaite R. Narbutė A. Simonavičiūtė R. Naujalienė	2012 Frankenthal, Germany (Moterų)	2 11 15 22
Ro. Kostiuškevičius Ri. Kostiuškevičius V. Kerdokas V. Junevičius T. Gegevičius	2013 Vloclavekas (Lenkija)	1 2 22 49 50
Ro. Kostiuškevičius Ri. Kostiuškevičius V. Kerdokas V. Sviderskis A. Simonavičiūtė T. Gegevičius Ž. Kazlauskas G. Vaitulevičius V. Junevičius	2015 Debrecenas, Vengija	5 10 16 20 22 33 39 49 61
D. Rakauskaitė A. Simonavičiūtė M. Vaitulevičiūtė K. Sunaitienė R. Naujalienė	2015 Drenthe, Olandija (Moterų)	2 5 11 17 23
Ro. Kostiuškevičius Ri. Kostiuškevičius V. Kerdokas T. Gegevičius G. Mockaitis V. Junevičius M. Lyčius L. Komža	2017  Brissac (Prancūzija)	4 7 12 30 53 58 62 70
A.Simonavičiūte D. Rakauskaitė M. Vaitulevičiūtė R. Narbutė I. Šuopytė	2017 Lešno, Lenkija,(moterų)	2 5 6 12 23
L. Komža Ri. Kostiuškevičius T. Gegevičius V. Junevičius Ro. Kostiuškevičius	2019 Manacor, Ispanija	2 11 43 47 53

5 lent. Lietuvos oro balionų sporto čempionai

V., pavardė	Metai
V. Stankevičius	1993
G. Mockaitis	1991,1994, 2004, 2006–07
R. Mikelevčius	1995, 2008
R. Komža	1997
G. Šurkus	1998
Ri. Kostiuškevičius	1999–2001, 2003, 2009–11, 2017, 2018
V. Machnorylovas	2002, 2005, 2012
D. Rakauskaitė	2009–10
Ro. Kostiuškevičius	2013- 15, 2019
V. Kerdokas	2016